Randų gydymas Kenalog injekcijomis

Gyjant žaizdai normaliomis sąlygomis, odoje vyksta sintezės procesai, kurie užtrunka 6-8 savaites. Vėliau randas sustorėja, tampa hiperemiškas ir rausvas. Įprastai po 6 mėnesių – pabąla, subliūkšta ir išsilygina. Sutrikus normaliems gijimo procesams ir esant dideliam jungiamojo audinio augimui, formuojasi keloidinis randas.

Keloidiniai randai kartais maišomi su hipertrofiniais, kurie neperžengia savo augimo ribų.

Keloidai gali susidaryti bet kurio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau išvešėja jauniems žmonėms (10-30 metų) ir ant tamsesnės odos (statistiškai netgi 16% juodaodžių populiacijos formuojasi keloidiniai randai). Taip pat manoma, kad dažniau atsiranda A kraujo grupės turėtojams, o polinkis į šio tipo žaizdų randėjimą gali būti genetiškai perduodamas.

Keloidiniai randai būna kieti, tamsesni už aplink esančią odą, plinta toliau už žaizdos ribų, bet kontūras išlieka aiškus, formuojasi lėtai, niežti, skauda. Dažniausiai atsiranda dėl traumos ar operacijų, labiausiai išveši didžiausio tempimo vietose: peties, krūtinės ląstos, viršutinės nugaros dalies, kaklo, ausų spenelių srityse bei, dėl gausių judesių, viršutinėje lūpoje.

Yra keletas keloidinių randų gydymo galimybių, tačiau nei viena jų negali pašalinti rando visiškai - randai tampa mažiau pastebimi, nebedidėja, neskauda. Išskiriami chirurginis ir nechirurginis keloidinių randų gydymas. Pirmuoju atveju atliekama rando ekscizija ir plastika (vietiniais audiniais ar panaudojus audinių plėstuvus).

Nechirurginis gydymas apima steroidų injekcijas (Kenalog), gydymą azotu, lazeriu, spindulinę terapiją, silikono aplikacijas, interferono injekcijas ir kt. Atskiri keloidinių randų gydymo metodai gali būti derinami tarpusavyje, tačiau steroidų (Kenolog) injekcijos išlieka patikimiausiu ir geriausius rezultatus duodančiu gydymo būdu. Vienas iš galimų procedūros trūkumų – tolerancija preparatui, dėl kurios sumažėja pageidaujamas poveikis.